| Резюме: | Donaldui Trumpui tapus JAV prezidentu transatlantiniai santykiai pradėjo braškėti. Chaotiška ir atvejais radikali Vašingtono užsienio politika šokiravo Europą ir jos lyderius, kurie vis drąsiau kalba apie nepriklausomybę nuo Amerikos strateginėse srityje. Eksperto teigimu, esminė grėsmė JAV ir Europos tarpusavio pasitikėjimui kyla ne iš ideologinių ar vertybinių skirčių, o iš Amerikos politikos nenuoseklumo.
D. Trumpo kadencijos pradžia buvo šaltas dušas Europai. Per kelis mėnesius JAV prezidentas jau spėjo susipykti su Volodymyru Zelenskiu, išreikšti norą prisijungti Grenlandiją ir Kanadą, pakelti muitus iki visą šimtmetį nematyto lygio. Tikėtasi, kad radikaliausi D. Trumpo pasisakymai tėra triukšminga retorika ir galiausiai su „derybų meistru“ pavyks susitarti, tačiau europiečiams teko nusivilti – JAV prezidento ketinimai yra rimti.
Chaotiška JAV administracijos užsienio ir prekybos politika išblaškė Europą. Svarbiausias klausimais, anksčiau natūraliu dalyku laikyta, transatlantinė vienybė prie D. Trumpo matoma ypač retai. Europos lyderiai deda milžiniškas pastangas palenkti JAV prezidentą į savo pusę, ypač Rusijos kare prieš Ukrainą. Visgi, Senojo žemyno politikų pareiškimai rodo – pasitikėjimas Amerika, kaip esmine sąjungininke ir saugumo garantu blėsta.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pabrėžė poreikį pasiekti nepriklausomybę nuo JAV. Prancūzija siūlo savo branduolinį skėtį kitoms Europos valstybėms. Be to, norima kurti atskirą Europos žvalgybos tinklą. O Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Vakarai, kokius mes juos žinojome, nebeegzistuoja.
Sąrašą galima tęsti, tačiau aišku viena – dešimtmečius gyvavusių transatlantinių santykių tvarumu pradedama abejoti.
Apie transatlantinių santykių krizę, jos priežastis ir pasekmes Lrytas pakalbėjo su „European Council of Foreign Relations“ asocijuotu analitiku ir STRATA vyresniuoju politikos analitiku Justinu Mickumi.
|